Gali būti sunku įsivaizduoti, kodėl kas nors norėtų apsisukinėti ar patys susižaloti. O tėvams, kurie atranda savo paauglę, yra savęs sužeistas, tai gali būti siaubinga.
Savęs žalojimas gali būti gana dažnas tarp paauglių. Tyrimai nuolat numato, kad nuo 15 iki 20% paauglių nukenčia patys. Tačiau gera žinia yra tai, kad galite imtis priemonių, kad sumažintumėte pjovimą, padedant paaugliams rasti sveikesnio sprendimo strategijas.
Kodėl paaugliai pajuoda sau?
Fizinis kūno skausmas sukelia laikiną emocinę reljefo suvokimą. Šiuo metu paauglys, kuris išsinuomoja save, atkreipia dėmesį į žalą kaip skausmo priežastis ir jaučia kontrolės jausmą. Be to, žala atpalaiduoja endorfinus į kraują, o tai sukuria gerovės jausmą.
Taigi įtemptas paauglys gali sumažinti rankas, kaip sumažinti įtampą. Arba paauglys, kuris stengiasi susidoroti su sunaikinimu, gali sumažinti jo krūtinę, kaip patirti fizinį skausmą, o ne tik emocinį skausmą.
Paaugliai, kurie patys patyla, nėra beprotiški, o jų sužalojimas savaime nereiškia, kad jie yra savižudiški. Vietoj to, tai tiesiog reiškia, kad jiems sunku susidoroti su skausmais sveikai.
Kas yra savęs žalojimas?
Savęs žalojimas - tai bet koks tyčinis veiksmas, skirtas fiziniam skausmui sukelti. Taip pat yra ir paauglių patinai, tačiau dažniausiai moterys dažniau kenčia savo kūnams bandydamos susidoroti su sunkiais jausmais ar situacijomis.
Odos pjovimas arba įbrėžimas skustuvų peiliukais ar kitais aštriais daiktais yra dažniausia savęs sužalojimo forma.
Kiti savęs žalojimo būdai:
- deginti odą cigarete, sutapda ar lengviau
- nukentėjo ant krūtinės ar galūnių
- galva nuklysta prieš sieną
- traukiant plaukus iš galvos ar kitose vietose
- pakartotinai atidarant ar renkant žaizdas
- kramtyti ar užspaudžiant odą
Kaip padėti paaugliams, kurie savižudžiai
Jei įtariate, kad jūsų paauglys sąmoningai sužeistas, svarbu įsikišti. Šie žingsniai gali padėti jums pradėti diskusiją ir rasti jos reikalingą profesinę pagalbą.
1. Paklauskite savo paauglių tiesiogiai, jei ji patiria savęs žalą. Dažniausiai tiesioginis požiūris yra pats efektyviausias. Būkite aišku, kad jūsų tikslas yra padėti jai, o ne teisti ar nubausti. Paklauskite: "Ar jūs padarėte šiuos gabalus ant savo rankos dėl tikslo?" arba "Ar jūs kenkia sau?"
3. Pripažinkite savo paauglių skausmą . Pasakojimas, kad paauglys sustos ar priims sprendimą, nebus veiksmingas. Patvirtinkite savo jausmus ir išreikškite susirūpinimą, kad ji turi jaustis labai blogai, jei ji pati skauda.
4. Nustatykite, kokius veiksmus gali atlikti jūsų paaugliai, kai jai kyla noras sužeisti save. Skambinimas draugui, vaikščiojimas ar piešimas yra tik keletas galimų veiksmų, kurie galėtų padėti jūsų paaugliui išreikšti savo jausmus sveikesniu būdu.
5. Imkitės veiksmų, kad pakeistumėte paauglių savęs žalojimą. Pasikalbėkite su savo vaiko pediatru, norėdami kreiptis į gydytoją. Psichikos sveikatos specialistas gali išmokyti savo paauglius sveikesnius būdus, kaip reguliuoti savo emocijas.
6. Padėkite savo paaugliui sukurti žmonių, su kuriais bendrauti, sąrašą .
Kalbėdamas su patikimais draugais ir šeima, ji gali padėti įveikti stresą ir sumažinti savęs sužalojimą.
7. Būkite kantrūs savo paaugliui . Savęs žalojimas elgesys užima laiko tobulėti ir reikės laiko pakeisti. Galų gale paauglys pasirenka padėti save.
Iš anksto nustatydama savo šeimos paramą ir profesinę pagalbą, ji gali sėkmingai sustabdyti savęs žalojimą.
Šaltiniai:
Martin J, Bureau JF, Yurkowski K, Fournier TR, Lafontaine MF, Cloutier P. Šeimos rizikos veiksniai nesusikaliam savęs sužalojimui. Atsižvelgiant į netinkamo elgesio, nepalankių šeimos gyvenimo patirties ir tėvų bei vaikų santykinės rizikos įtaką. Žurnalas "Adolescence 2016", 49: 170-180.
PL Plener, TS Schumacher, LM Munz, RC Groschwitz. Išilginis nesusikudiško savęs sužeidimo ir sąmoningo savęs žalojimo eiga: sisteminga literatūros peržiūra. Ribinis asmenybės sutrikimas ir jausmų sutrikimas , 2 (2015 m.), P. 2.