Nuo ankstyvojo vaikystės iki vidutinės vaikystės vaikai patiria dramatiškų socialinių ir emocinių pokyčių. Tiesiog pagalvokite apie skirtumą tarp vaiko nuo 2 metų amžiaus iki 7 metų amžiaus. Per šiuos praėjusius metus įvyksta milžiniškas pokytis ir augimas. Tipiškas dvejų metų vyras yra žinomas dėl tamsumo ir tėvų prisirišimo.
Vaikai šiame amžiuje taip pat stengiasi savarankiškai daryti dalykus, dramatiškai keisti nuotaiką, dažnai sunku susipažinti su kitais vaikais. Dviejų metų vaikui taip pat reikalinga nuolatinė priežiūra, kad jo didėjantis smalsumas nesukeltų problemų.
Greitai pereikite iki septynerių metų, ir jūs pamatysite, kad vaikas tampa savarankiškai veikęs ir galbūt labai didžiuojasi tokiais pasiekimais. Per vidurinę vaikystę vaikai tampa labiau kompetentingi ir pasitikintys savimi. Tėvai pradeda pasitikėti vaiku, leidžiantys jam priimti kasdienes užduotis, tokias kaip pasirinkti savo drabužius ir patiems patiekti pusryčius. Šeimos draugystė vis dar yra gyvybiškai svarbi, tačiau vaikai šiame amžiuje kur kas mažiau juokiasi. Skirtingai nuo berniukų metų, kai tėvų atsiskyrimas dažnai sukėlė potraukį, mokyklinio amžiaus vaikai paprastai eina į mokyklą ramiai ir be daug dramos. Dienos metu vaikai sėkmingai bendrauja su bendraamžiais, klausosi mokytojo ir seka instrukcijas.
Nors pažintinis augimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį šiai progresijai, didelė socialinė ir emocinė augimas taip pat įvyksta per vidurinę vaikystę. Kai vaikai pradeda mokytis, jų socialinis pasaulis tampa daug didesnis. Kur dauguma ankstesnių socialinių sąveikų pirmiausia buvo su šeima, mokyklos įvadas atveria visiškai naują santykių su kitais žmonėmis pasaulį.
Tai suteikia vaikams daug daug turtingesnio ir gilesnio socialinės patirties su pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis.
Besivystanti socialinė savijauta
Kai vaikai įstoja į mokyklą, jie pradeda skirti daugiau dėmesio aplinkiniams. Kai žmonės vis daugiau ir daugiau pastebi, jie taip pat pradeda lyginti save su savo bendraamžiais. Savimokestis vaikystėje auga palaipsniui, pradedant nuo ankstyvųjų metų, kai vaikai supranta, kad jie yra nepriklausomi asmenys ir siekia tvirto supratimo, kas jie yra ir ką jie mėgsta. Vaikų vidurinėse mokyklose vaikai taip pat pradeda geriau suprasti, kaip jie patenka į savo socialinę aplinką.
Per pirmuosius kelerius pradinės mokyklos metus vaikai linkę turėti natūraliai optimistišką įspūdį apie save. Jie dažnai pervertina savo sugebėjimus atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, skaičiuoti iki šimto, puikiai šokinėti virvę ar laimėti lenktynes su klasės draugais. Daugelio pagrindinių įgūdžių meistriškumas yra viena iš svarbiausių savęs išgyvenimo požiūrį. Per žaidimą vaikai pradeda gerinti savo įgūdžius ir įgyti įgūdžių bei atlieka tam tikras užduotis ir veiksmus.
Vaikai pradeda stebėti, kaip jų bendraamžiai atlieka tas pačias užduotis ir dažnai pradeda lyginti save su kitais.
Trečiosios klasės berniukas, kuris didžiuojasi tuo, kad yra greitas bėgikas, gali būti nusivylęs, kai kitas jo klasėje esantis berniukas pralaimi varžybose per pertrauką. Ši supratimas, kad jis nėra geriausias ar greičiausias bėgikas, gali turėti įtakos jo bendrajam savijautam. Vystantis vyrams, berniukas pradės daugiau dėmesio skirti jam svarbiems dalykams. Jei važiavimas vis dar yra svarbus, jis gali pradėti praktikuotis, kad galėtų tobulinti savo įgūdžius. Arba jis gali suprasti, kad jis yra daug geresnis futbolininkas, taigi greičiausia lenktynininkas jau nebe taip svarbus.
Draugystes formavimas vidutiniškai vaikystėje
Su šiuo augančiu socialiniu pasauliu ateina draugystės įvedimas.
Draugystė tampa vis svarbesniu vidurinių mokyklų metais. Nors vaikai, žinoma, įgūdžiai priklauso nuo jų tėvų ir mėgaujasi praleisti laiką su broliais ir seserimis, jie taip pat tampa labiau suinteresuoti kurti santykius su kitais žmonėmis už šeimos ribų. Mokymasis kurti ir palaikyti draugystes yra svarbi šio proceso dalis. Nedaug dalykų gali sukelti tėvų širdies skausmą labiau, nei stebėti savo vaiko kūrybą, kad surastų draugus ar kovotų su kitų vaikų socialiniu atmetimu ar patyčių elgesiu. Laimei, yra dalykų, kuriuos tėvai gali padaryti, norėdami įsitikinti, kad jų vaikas įgijo socialinę kompetenciją, reikalingą mokykloje ir vėliau gyvenime.
Per ankstyviausius vaikystės metus vaikai linkę nepamiršti, kad renkasi ar draugauja. Daugeliu atvejų jų žaidėjų pasirinkimas per šiuos pirmuosius metus daugiausia yra artumas. Kiti vaikai tuo pačiu metu yra vienoje vietoje. Kaip tėvai ar mokytojai gali patvirtinti, konfliktai yra labai dažni ankstyvoje vaikystėje, nes jaunesni vaikai linkę trūksta socialinių įgūdžių, tokių kaip pasidalijimas, klausymasis, kantrybė ir bendradarbiavimas.
Vaikai, judantys į mokyklos metus, tampa daug labiau selektyvūs, kalbėdami apie tai, ką jie pasirenka kaip draugus. Kaip vaikai lygina save su kitais, jie taip pat pradeda spręsti apie kitus vaikus. Tačiau nenuostabu, kad mokslininkai nustatė, kad vaikai linkę būti lėtai priimti neigiamus sprendimus dėl kitų vaikų. Nors suaugusieji dažnai greitai atkreipia dėmesį į tai, kad "vaikai gali būti žiaurūs", daugumai vaikų apskritai yra teigiamas požiūris į klases.
Tačiau vaikai pradeda atkreipti dėmesį į kitų vaikų charakteristikas ir priimti sprendimus, kuriuos vaikus jie norėtų būti draugais. Kai kurie vaikai gali judėti link vienas kito, nes jie dalijasi tokia pačia veikla, kaip sporto ar vaizdo žaidimų veikla. Kiti vaikai gali būti nukreipti į tam tikrus draugus, atsižvelgiant į tai, kaip jie išvykstantys, kaip jie suknelę, ar kooperatyvus jie yra grupėje. Šiame amžiuje vaikai linkę rinktis draugus, kurie yra malonūs ir priimtini, ir šiek tiek išeina. Jie linkę vengti vaikų, kurie yra pernelyg drovūs arba pernelyg agresyvūs.
Nors tėvai gali ne taip pasakyti apie tai, kuo jų vaikai drauge daro, kai jie buvo jaunesni, vis dar yra dalykų, kuriuos suaugę žmonės gali padaryti, kad vaikai būtų linkę draugauti, kurie yra laimingi ir sveiki. Tėvai gali pradėti, skatindami savo vaikus kalbėtis su kitais vaikais, bet vengti pasipriešinimo. Jei vaikas atrodo tik suinteresuotas žaisti tik su vienu geriausiu draugu, tėvai gali taip pat pamėginti įkalbinti vaiką kartu su kitais vaikais. Mokykla yra puiki vieta susipažinti su draugais, tačiau dalyvaujant ne mokyklos veikloje, pavyzdžiui, žaidžiant futbolo ar meno klases, suteikia daugiau galimybių plėtoti teigiamus socialinius santykius.
Sveika draugystė yra pažymėta bendradarbiavimu, gerumu, pasitikėjimu ir abipuse pagarba. Taigi, ką tėvai turėtų padaryti, jei jų vaikas, atrodo, yra nesveika draugystė? Prisiminti, kad visos draugyszės gali pakilti ir pakilti, gali būti naudinga. Atsitiktiniai konfliktai ar argumentai nebūtinai yra ženklas, kad santykiai yra griaunantys ar nesveika. Tačiau, jei draugystė tampa streso ar nerimo šaltiniu, tai laikas imtis veiksmų. Tėvai turėtų pradėti kalbėtis su savo vaiku ir paskatinti jį dalintis savo jausmais su draugu. Suaugusiesiems taip pat turėtų padėti vaikams suvokti, kaip svarbu pasitraukti iš situacijos, ypač jei draugas yra fiziškai ar emociškai žalingas. Galiausiai tėvai ir kiti suaugę žmonės gali bandyti nustatyti tam tikrą atstumą tarp vaiko ir draugo. Pavyzdžiui, mokytojas gali pasirinkti patalpinti vaikus, kurių konfliktai kyla vienas nuo kito.