Socialinis nerimo sutrikimas yra psichinės sveikatos būklė, kai žmogus yra suvartojamas, bijodamas, kad kiti jį vertins ir vertins neigiamai. Asmuo gali taip bijoti, kad nesusituokia ar žemina prieš kitus žmones, kad jie išvengia daugelio socialinių situacijų. Kaip panikos sutrikimas , socialinis nerimo sutrikimas gali neigiamai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę.
Panikos sutrikimas ir socialinis nerimo sutrikimas yra panašios savybės, tokios kaip nuolatinė baimė, nervingumas ir fiziniai pojūčiai, įskaitant drebėjimą ir drebėjimą . Tačiau kiekvienas iš šių sutrikimų turi specifinį diagnostinių kriterijų rinkinį, kuris suteikia jiems unikalias ir skirtingas sąlygas. Siekiant aiškiau suprasti kiekvieną diagnozę, šiuos sutrikimus lygina keletas veiksnių.
1 - Baimė ir vengimas
Panikos sutrikimas gali pasireikšti su agorafobija ar be jo, arba baimė patirti panikos priepuolio simptomus tokioje situacijoje, kuri jaučiasi fiziškai sudėtinga arba emociškai nemalonu pabėgti. Su panikos sutrikimu asmuo dažnai bijo fizinių panikos priepuolių simptomų , manydamas, kad jie gali turėti medicininę problemą, dėl kurios atsiranda nepatogumų. Laikui bėgant, asmuo gali jaustis saugesnis nuo šių išpuolių, paliekant tam tikras sritis arba savarankiškai apibrėžtą saugią zoną, kuri paprastai būna šalia namų. Agorafobija vystosi, kai žmogus nebegali išeiti iš šios saugios zonos be intensyvios baimės
Socialinio nerimo sutrikimas reiškia baimę būti dėmesio centre, kritikuojamas ar kažkokiu būdu elgiantis taip, kad galėtų sukelti nepatogumų prieš kitus. Ši viešoji pažeminimas ir bendras nepatogumų socialinėje aplinkoje baimė gali tapti tokia didelė, kad žmogus gali išvengti daugelio visuomenės ir socialinių sąveikų. Toks vengimas skiriasi nuo agorafobijos, nes asmuo yra susirūpinęs dėl kitų, o ne dėl panikos priepuolio.
2 - Simptomai
Panikos sutrikimas būdingas pasikartojančioms panikos atakoms, kurios dažnai pasireiškia be įspėjimo. Daugelis fizinių panikos sutrikimo simptomų , pvz., Drebulys, sunku kvėpuoti ir širdies plakimas, gali sukelti žmogų jaustis, kad jiems gresia pavojus. Asmuo taip pat gali manyti, kad jiems kyla pavojus prarasti kontrolę arba vaikščioti beprotybiškai.
Socialinis nerimo sutrikimas dažnai apima keletą fizinių simptomų, panašių į panikos priepuolius, įskaitant pernelyg didelį prakaitavimą ir drebėjimą. Tačiau šie simptomai gali atsirasti tik tada, kai jie susiduria su mintimis apie viešąsias ir socialines sąveikas. Kiti dažni socialinio nerimo sutrikimo simptomai yra paraudimas , raumenų įtampa, žema savigarba ir socialinių kontaktų vengimas.
3 - socialinės sąveikos
Panikos sutrikimų turintys žmonės dažnai jaučiasi nemažai dėl to, kad kiti žmonės juos mato turi panikos priepuolį. Patikimas draugas ar šeimos narys gali padėti palaikyti mylimą panikos sutrikimą. Su panikos sutrikimu žmonės dažniausiai naudojasi socialine sąveika ir labai gali gauti naudos iš socialinės paramos. Tačiau daugelis patiria vienišumą dėl to, kad bando išlaikyti savo paniką paslaptį.
Socialinės nerimo sutrikimų sergantiems asmenims taip pat būdingas didelis vienatvės laipsnis. Tokie žmonės gali norėti bendrauti su kitais, bet rasti nerimą, dėl kurios jis yra pernelyg didelis. Draugams ir šeimos nariams reikės būti kantrūs, kad padėtų mylimam žmogui su socialiniu nerimo sutrikimu .
4 - Gydymas
Panikos sutrikimų turintys žmonės dažnai kreipiasi dėl savo fizinių simptomų, kurie gali apimti bauginančius jausmus, tokius kaip sustingęs kvėpavimas ir lenktynių širdis. Tai nėra neįprasta, kad su panikos sutrikimu sergantis asmuo galėtų nuvykti į greitosios pagalbos kambarį dėl jų fizinių pojūčių intensyvumo. Gydytojas gali nustatyti, ar simptomai atsirado dėl panikos sutrikimo ar bendrosios sveikatos būklės.
Atsižvelgiant į tai, kad jų simptomai dažniausiai nėra tokie ekstremali, kaip panikos sutrikimas, žmonės, turintys socialinį nerimo sutrikimą, dažniausiai nesiima medicininės pagalbos dėl savo būklės. Daugelis socialinės nerimo sutrikimų turinčių žmonių nesuvokia, kad jie turi psichinės sveikatos būklę. Tačiau jie gali manyti, kad jie yra pernelyg drovūs arba turi asmenybės trūkumų. Dėl socialinės izoliacijos ir žinių apie sutrikimą stokos daugelis socialinės nerimo sutrikimų vis dar nėra diagnozuojamos
Tiek panikos sutrikimas, tiek socialinis nerimo sutrikimas gali būti veiksmingai gydomi vaistais , tokiais kaip SSRI . Vaistiniai preparatai gali padėti kontroliuoti simptomus ir gerokai pagerinti kasdieninį veikimą. Psichoterapija taip pat gali būti labai naudinga abiejų šių sutrikimų gydymui.
Viena psichoterapijos forma, vadinama kognityviniu-elgesio terapija, gali padėti pakeisti savo mąstymo modelius ir neigiamą elgesį, susijusį su jų būkle. Pavyzdžiui, žmonės su panikos sutrikimu gali išmokti manyti, kad jų fiziniai simptomai yra nerimo jausmas, o ne pavojinga gyvybei būklė. Laikui bėgant ir praktiškai šios naujos mintys gali padėti asmeniui jaustis labiau kontroliuojamos, kai atsiranda panikos priepuoliai. Socialinės nerimo sutrikimų turintys žmonės gali kurti naujus mąstymo apie save ir kitus būdus, kurie leistų jaustis labiau pasitiki socialinėmis situacijomis.
Nors tai nėra būdinga, galima diagnozuoti abu šiuos sutrikimus. Panikos sutrikimas ir socialinis nerimo sutrikimas dažnai lydi kitos nuotaikos ar nerimo sutrikimų, tokių kaip obsesinis-kompulsinis elgesys , depresija ar potrauminis streso sutrikimas . Žmonės su panikos sutrikimu ar socialiniu nerimo sutrikimu taip pat linkę plėtoti piktnaudžiavimo narkotikais problemą.
Norėdami būti tikri, kad gausite tinkamą diagnozę, svarbu ieškoti pagalbos iš specialistų, kurie gali gydyti panikos sutrikimą ar kitus nerimo sutrikimus. Pasitarkite su savo gydytoju apie diagnozę ir gydymo galimybes. Nuolat ieškokite profesionalios pagalbos, nes gydymas gali žymiai sumažinti nerimo sutrikimų simptomus.
Šaltinis:
Amerikos psichiatrijos asociacija. "Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas, 4-asis leidimas, teksto peržiūra" 2000 Vašingtonas, DC: Autorius.